Akmenligės profilaktika

Šlapimo takų akmenligės fitoterapija: Canephron^®

Šlapimo takų akmenlige vadinama liga, pasireiškianti akmenų susidarymu šlapimo organų sistemoje: inkstuose, šlapimo takuose, šlapimo pūslėje ar pašalinimo kanale – šlaplėje.

Šlapimo takų akmenlige žmonės sirgo visais laikais. Inkstų ir šlapimo pūslės akmenų rasta maždaug 4800-ųjų metų pr. Kr. Egipto mumijose. Nuo varginančių šlapimo takų akmenligės simptomų kentėjo ne viena istorinė asmenybė, pavyzdžiui, fizikos dėsnių atradėjas Izaokas Niutonas. Inkstų akmenligės infekcinė komplikacija (veikiausiai kraujo užkrėtimas, urosepsis) į kapus nuvarė 52 m. amžiaus Rusijos carą Petrą Pirmąjį.

Sergamumas

Šlapimo takų akmenligė yra dažna liga, nustatoma apie 13 proc. gyventojų. JAV ši liga kasmet diagnozuojama 250 000–750 000 žmonių. Vyrai serga 4 kartus dažniau nei moterys, bet vyresniame amžiuje šis santykis sumažėja iki 1,5 : 1. Apie 7 proc. šlapimo takų akmenlige sergančiųjų yra vaikai iki 16 metų.

Pagal sudėtį išskiriami 5 tipų akmenys:

• kalcio oksalato ir fosfato (iki 70 proc. atvejų);
• struvitiniai, kitaip vadinami fosfatiniais (15 proc.);
• uratiniai (8 proc.);
• cistino (3 proc.).

Šlapimo takų akmenligės simptomai

Šlapimo takų akmenligė dažnai prasideda nepastebimai. Tiriant echoskopu (visai dėl kitų priežasčių) inkstuose ar kitur šlapimo takuose atsitiktinai randama „smėlio“, o žmogus jaučiasi gerai. Jei iš smėlio susidaro mažyčių kristalų, kurie dirgina jautrią šlapimo takų gleivinę, žmogus gali epizodiškai jausti maudimą juosmens srityje ar diskomfortą, perštėjimą šlapinantis.

Neretai šlapimo takų akmenligė pirmą kartą gyvenime pasireiškia staigiu aštraus juosmens skausmo (dieglio) priepuoliu, kurį sukelia pajudėjęs ir šlapimo takais žemyn slenkantis akmuo. Šlapimo takų akmenligės priepuoliui būdingas labai stiprus dieglių pobūdžio skausmas, plintantis į pilvo apačią, kirkšnį, išorinius lytinius organus. Skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas.

Akmeniui įstrigus šlapimas susilaiko, tai dar sustiprina skausmą ir sudaro sąlygas infekcinėms šlapimo takų komplikacijoms. Prasidėjus šlapimo takų infekcijai, krečia šaltis, pakyla kūno temperatūra (iki 38–39 °C).

Akmenligės priežastys

Daugelis įgimtų ir įgytų veiksnių lemia šlapimo takų akmenų susidarymą.

• Kalcio akmenų dažniau susidaro asmenims, kurių plonosios žarnos absorbuoja daugiau kalcio ir jo gausiau išsiskiria su šlapimu. D vitamino perteklius taip pat skatina didesnę kalcio absorbciją ir kalcio akmenų susidarymą.
• Šlapimo takų akmenligė gali būti pasekmė kitų ligų: prieskydinių liaukų suaktyvėjimo, podagros, uždegiminės žarnyno ligos, lėtinių šlapimo takų infekcijų, įgimtų genetinių sutrikimų ir kt.
• Šlapimo takų akmenligės atsiradimą skatina kai kurios virškinimo, kaulų ligos, perteklinis kalcio, C ir D vitaminų vartojimas, A ir B vitaminų trūkumas.
• Šlapimo takų akmenligė gali atsirasti ilgai vartojant kai kurių vaistų, pavyzdžiui, diuretiko hidrochlortiazido.

Diagnostika

Ankstyvos stadijos šlapimo takų akmenligė nustatoma retai, nes ji beveik neturi simptomų. Ligos pradžioje šlapime gali būti randama nedaug eritrocitų, oksalatų, uratų, fosfatų druskų kristalų. Rausva šlapimo spalva rodo, kad akmuo pažeidė šlapimo takus ir šlapime atsirado daugiau kraujo.

Akmenys inkstuose ar kitose šlapimo takų vietose nustatomi atliekant echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar kitus specialius tyrimus. 

Šlapimo takų akmenligė yra viso organizmo liga, todėl iki 70 proc. atvejų akmenų randama abiejuose inkstuose.

Inkstų akmenligės gydymas

Dar prieš 20 – 30 metų bene vienintelis veiksmingas šlapimo takų akmenligės gydymas buvo operacinis – chirurginis akmens pašalinimas, kartais sykiu pašalinant ir inkstą. Akmenų skaldymas (litotripsija) irgi negarantuoja ilgalaikės sėkmės. Neretai po operacijos ar litotripsijos akmenų vėl susidaro, nes nepašalinama ligos priežastis. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama konservatyviam nechirurginiam šlapimo takų akmenligės gydymui: mitybai, specialiems preparatams. Iš tiesų reikia pasakyti, kad nechirurginiai, kaip ir chirurginiai, būdai negarantuoja visiškos apsaugos nuo naujų akmenų susidarymo, tačiau mažina jų pakartotinio susidarymo riziką. Netaikant profilaktikos priemonių, šlapimo takų akmenys net ir po chirurginio pašalinimo vėl susidaro iki 80 proc. pacientų.

Canephron^® akmenų susidarymo profilaktikai ir gydymui

Canephron^® – augalinis vaistinis preparatas, padedantis palaikyti normalų fiziologinį šlapimo pH ir stabdantis druskų nuosėdų, kartu ir akmenų, susidarymą. Vaistas pasižymi įvairiapusiu kompleksiniu poveikiu, vartojamas šlapimo takų akmenligės profilaktikai ir gydymui.

Sudėtis: širdažolių žolė, gelsvių šaknys, rozmarinų lapai.

Canephron^® gaminamas pagal unikalią patentuotą fitoinžinerijos technologiją ir veikia daugelį šlapimo takų akmenų susidarymo mechanizmų: gerina inkstų veiklą, skatina druskų išsiskyrimą su šlapimu, stabdo druskų kaupimąsi ir akmens branduolio formavimąsi, atpalaiduoja šlapimo takus, gali paskatinti jau esančių nedidelių akmenų sumažėjimą ir savaiminį pasišalinimą su šlapimu, mažina šlapimo takų uždegimą ir infekciją, padeda gyti akmens pažeistai šlapimo takų gleivinei, švelniai skatina šlapimo išsiskyrimą.

Canephron^® veiksmingas ir saugus visais šlapimo takų akmenligės vystymosi etapais: nuo tada, kai šlapimo takuose pradeda atsirasti „smėlio“, iki stambių kristalų ir akmenų formavimosi. Canephron^® padeda stabdyti druskų kristalų ir akmenų susidarymą. 

Tyrimai rodo, kad per 2 mėnesius Canephron^® gali padėti organizmui pašalinti šlapimo takų „smėlį“ ir netgi sumažinti akmenukų dydį. Canephron^® naudinga vartoti prieš numatomą endoskopinį šlapimo takų tyrimą ir po jo, nes tai sumažina gleivinės sudirginimą ir greičiau užgydo tyrimo metu padarytus epitelio pažeidimus.