Cistitas. Ypatybės, priežastys ir gydymo galimybės

Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas) yra nemalonus, pavojingas ir, deja, labai paplitęs reiškinys. Gydytojai urologai dažnai susiduria su ūminiu ir lėtiniu cistitu. Dažniausiai nuo šlapimo pūslės uždegimo kenčia moterys nuo 18 iki 40 metų. Vyrai cistitu serga rečiau, tačiau šlapintis susirgus jiems sudėtingiau. Kuo klastinga ši liga ir kaip su ja kovoti? Į šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje.

Kas yra cistitas?

Sveika šlapimo pūslė susideda iš trijų apvalkalų – raumenų, išorinio ir gleivinės. Organizmui svarbūs visi trys sluoksniai, tačiau su šlapimu tiesiogiai kontaktuoja tik gleivinės apvalkalas. Gleivinę dengia iš storų ląstelių sudarytas epitelis. Pagrindinė šio sluoksnio funkcija – apsaugoti nuo šlapimo patekimo į kitus audinius.

Suirus epitelio ląstelėms, šlapimas kontaktuoja su švelniais sluoksniais, juos ėsdina ir sukelia skausmą. Išsivysto gleivinės uždegimas, vadinamas cistitu. Taip gali atsitikti dėl įvairių infekcinių, cheminių ar terminių veiksnių.

Ūminis cistitas diagnozuojamas, kai liga pasireiškia pirmą kartą. Rekomenduojama iš karto apsilankyti pas gydytoją urologą. Jei ūminė ligos forma kartojasi, gleivinės apvalkalas ilgainiui praranda tvirtumą, elastingumą, todėl cistitas palaipsniui tampa lėtinis. Gydyti tokią ligą daug sunkiau.

Cistitas – ne tik fiziologinė liga. Jis gali sukelti ir psichologinių problemų. Nuolatinis skausmas, poreikis eiti į tualetą ir prabudimas naktį turi įtakos emocinei būklei ir komfortui.

Cistitas. Priežastys ir ypatumai

Negalavimo priežasčių yra daug, tačiau pagrindinė – į šlapimo takus patekusi infekcija.

Paprastai tai yra infekcinio pobūdžio liga. Kokia mikroflora turi įtakos jos vystymuisi? Nagrinėjant cistito priežastis, būtina kalbėti apie jo sukėlėjus. Cistito formos gali susipinti. Pavyzdžiui, peršalus (temperatūrinis veiksnys) suaktyvėja patogeninė šlapimo takų mikroflora.

• 70–95 proc. ligos atvejų sukelia Escherichia coli bakterija. Ši bakterija gyvena sveiko žmogaus organizme. Pavojus kyla jai pasidauginus. Escherichia coli bakterija gali patekti į šlapimo takus iš fekalijų atliekant higienos procedūras.
• Stafilokokas – antras pagal dažnumą infekcijos sukėlėjas. Sukelia 5–20 proc. cistito atvejų.
• Klebsielės, protėjo lazdelės, kitos enterobakterijos taip pat gyvena įprastoje mikrofloroje, tačiau reikia vengti jų patekimo į šlapimo takus.
• Mikoplazmos, chlamidijos ir ureaplazmos yra ryškūs lytinių organų infekcijų sukėlėjai.

Mikroorganizmai gali ilgai būti žmogaus organizme, tačiau suaktyvėja tik jiems patogiomis sąlygomis. Pagrindinė užduotis yra saugoti nuo jų patekimo į šlapimo pūslę.

Cistito požymiai

Laiku negydomas pirminis cistitas gali sukelti inkstų uždegimą (pielonefritą) ir kitas komplikacijas. Taigi labai svarbu laiku jį pastebėti ir apsilankyti pas gydytoją vos pasireiškus pirmiesiems simptomams.

Pagrindiniai vyrų ir moterų cistito požymiai:

• skausmas šlapinantis. Skausmo pobūdis gali skirtis – aštrus arba maudžiantis;
• greitai vystantis ligai, skausmas pasireiškia ne tik lankantis tualete. Gali mausti po gakta esančią sritį (ten, kur yra šlaplė), o išsituštinus atsiranda palengvėjimo jausmas;
• dažnas šlapinimasis. Tai atsiranda dėl nuolatinio šlapimo takų dirginimo, kuris siunčia signalą apie poreikį ištuštinti šlapimo pūslę. Iš tikrųjų šlapimo takuose gali visai nebūti skysčio arba gali būti išskiriamas tik nedidelis jo kiekis. Žmogus eina į tualetą kelis kartus per valandą, bet praktiškai veltui;
• klampios pūlingos išskyros sergant cistitu reiškia aktyvų bakterijų dauginimąsi;
• noras šlapintis naktį 3–4 kartus ir dažniau;
• sunkus ir lėtas šlapinimasis. Sergantys cistitu vyrai skundžiasi, kad jiems sunku pradėti patį tuštinimosi procesą;
• šlapimo spalvos pokytis. Šlapimas tampa tamsiai rudas, atsiranda gleivių, pablogėja kvapas.

Pasireiškus bet kuriam iš šių požymių, reikia kreiptis į gydytoją. Yra trys veiksniai, kurie rodo, kad reikia skubiosios medicininės pagalbos ir gresia komplikacijos.

Pavojingo cistito simptomai:

• kraujas šlapime;
• cistito metu iki 38,5 laipsnio ir daugiau pakylanti temperatūra;
• nuolatinis juosmens skausmas, bylojantis apie inkstų uždegimą.

Pirmieji mažų vaikų ligos požymiai gali būti mažiau pastebimi. Liga prasideda nuo pykinimo ir vėmimo, vaikas tampa irzlus. Vyresnio amžiaus asmenų cistito požymiai taip pat gali būti nebūdingi, juos gali lydėti šlapimo nelaikymas.

Cistito diagnostika

Įtariant cistitą, rekomenduojama apsilankyti ne tik pas urologą. Moterims reikalinga ginekologo konsultacija, nes infekcija gali būti makštyje. Vyrų cistitas yra glaudžiai susijęs su prostatos padėtimi, todėl jiems būtina apsilankyti pas proktologą.

Cistito diagnostika gali būti dviejų rūšių: instrumentinė ir laboratorinė.

Instrumentiniai metodai:

• inkstų, šlapimo pūslės ir šlapimo takų ultragarsinis tyrimas;
• rentgenografija. Rentgenografija kontraindikuotina nėščioms moterims, atliekant ultragarsinį tyrimą nėštumo metu ne visada galima matyti tam tikras šlaplės dalis. Todėl cistito profilaktika reikalinga jau planuojant nėštumą.

Retais atvejais atliekama kompiuterinė tomografija.

Cistito tyrimai:

• bendras šlapimo ir bendras kraujo tyrimas (leukocitų kiekis parodo infekcijos vystymąsi);
• biocheminis kraujo tyrimas, parodantis inkstų pokyčius;
• šlapimo bakterijų pasėlio ir reprodukcinės sistemos organų mikrofloros tepinėlio tyrimas (padeda nustatyti sukėlėją ir parinkti antibiotiką).

Patvirtinęs diagnozę, gydytojas cistito gydymo metodus parenka kiekvienam pacientui individualiai.

Cistito gydymas

Cistito terapija priklauso nuo ligos pobūdžio.

• Neinfekcinis cistitas: gydant šalinami neigiami veiksniai. Iš organizmo reikia pašalinti susikaupusias bakterijas. Dar iki apsilankymo pas gydytoją galima pradėti vartoti augalinės inžinerijos būdu sukurtą vokišką preparatą Canephron^®.
• Šlapimo pūslės jautrumas (intersticinis cistitas) gydomas antidepresantais, antihistamininiais vaistais ir priemonėmis nuo uždegimo. Jei cistitas nėra infekcinis, taikoma fizioterapija.
• Vis dėlto 90 proc. cistito atvejų sukelia bakterinės infekcijos. Todėl pagrindinė gydymo užduotis yra sunaikinti ligos sukėlėją.

Pasaulinėje praktikoje cistitas dažnai gydomas antibiotikais. Tačiau šiuo metu toks gydymas kelia įvairių problemų:

• preparatas turi būti atsargiai skiriamas nėščiosioms, nes antibiotikai turi įtakos vaisiui;
• antibiotikai gali turėti šalutinį poveikį įvairiems organams;
• PSO tvirtina, kad yra paplitęs atsparumas antibiotikams. Dauguma bakterijų yra prisitaikiusios prie šiuolaikinių preparatų ir yra atsparios jų poveikiui.

Deja, esant sunkioms ligos formoms gydymas antibiotikais neišvengiamas. Jei cistitas nėra komplikuotas, gydymą galima pakeisti medicininiais augaliniais fitoinžinerijos būdu gautais augaliniais preparatais.

Augalinės terapijos metu naudojamos augalinės žaliavos pagrindo priemonės. Urologijos praktikoje efektyvumu pasižymėjo rozmarinų, gelsvių ir širdažolių derinys. Bendrovė „Bionorica“ pagamino preparatą Canephron^®, kuriame yra šių sudedamųjų dalių.

Canephron^® poveikis sergant cistitu:

• sumažina uždegimą ir spazmus;
• palengvina skausmo sindromą;
• sukelia šlapimą varantį poveikį, dėl kurio greičiau pašalinami mikrobai.

Kompleksiškai veikiantys preparato komponentai suardo bakterijų baltymus ir ląstelių membranas. Mikroorganizmai naikinami be sudėtingų padarinių organizmui.

Canephron^® nėra paprasta augalinė priemonė. Tai fitoinžinerijos principu pagamintas šiuolaikinis preparatas. Ši naujų veiksmingų preparatų kūrimo koncepcija apima laboratorinius tyrimus, mokslo raidą ir mokslininkų darbą. Canephron^® galima pradėti vartoti iki apsilankymo pas gydytoją. Preparatas slopina spazmus ir pagerina šlapimo tekėjimą.

Cistitas. Profilaktinės priemonės

Ligos profilaktika ypač svarbi esant šiems atvejams:

• nėštumas (cistitas gana dažnai pasireiškia nėštumo metu);
• susilpnėjęs imunitetas tarp sezonų;
• bakterinės ausų, nosies ir gerklės organų ligos;
• vyresnis nei 50 metų amžius ir šlapimo pūslės pokyčiai.

Cistito profilaktika apima tokias priemones:

• dėvėti sezoninius drabužius: trumpi sijonai žiemą ar siauros sintetinės kelnės vasarą skatina patogeninės mikrofloros vystymąsi;
• nedėvėti aptemptų apatinių drabužių;
• vengti skersvėjo ir peršalimo;
• laiku ištuštinti šlapimo pūslę;
• praustis duše ryte ir vakare;
• stiprinti imunitetą.

Žinoma, svarbus veiksnys yra sveikas gyvenimo būdas. Žalingi įpročiai ir lytiniai santykiai su skirtingais partneriais yra ligai vystytis palankūs veiksniai.